Kai fotoaparatas pabučiuoja grindis – pirmieji veiksmai
Turbūt kiekvienas fotografas yra patyręs tą baisų momentą, kai fotoaparatas išslysta iš rankų arba nukrenta nuo stalo. Širdis sustoja, laikas tarsi sulėtėja, o galvoje jau skaičiuojami eurai, kuriuos teks išleisti remontui. Pirmiausia – ramu, giliai įkvėpkite. Ne kiekvienas kritimas reiškia katastrofą, ir tikrai ne viskas prarasta.
Po kritimo pirmiausia patikrinkite akivaizdžius dalykus. Ar fotoaparatas vis dar įsijungia? Ar ekranas rodo vaizdą? Ar objektyvas juda normaliai? Padarykite kelis bandomuosius kadrus. Kartais išoriškai baisiai atrodantis pažeidimas gali būti tik kosmetinis, o fotoaparatas veikia kaip ir veikęs. Kita vertus, net ir be matomų įbrėžimų viduje gali būti rimtų problemų.
Svarbu nepanikuoti ir nebandyti iškart viską ardyti patiems. Modernūs fotoaparatai – tai sudėtingi elektroniniai įrenginiai, kuriuose mechaninės dalys susipynusios su jautria elektronika. Bet suprasdami, kokie gedimai dažniausiai atsiranda po kritimo ir kurie iš jų yra pataisomi, galėsite geriau įvertinti situaciją ir priimti protingus sprendimus.
Objektyvo tvirtinimo mazgo problemos
Viena dažniausių problemų po kritimo – pažeistas objektyvo tvirtinimo mazgas. Tai ta metalinė ar plastmasinė dalis, prie kurios prisukate objektyvą. Jei fotoaparatas nukrito objektyvu žemyn arba smūgis teko į objektyvą, būtent šis mazgas priima didžiausią apkrovą.
Simptomai būna įvairūs. Kartais objektyvas tiesiog nebesifiksuoja tvirtai – juntate, kad jis šiek tiek lūkčioja. Kitais atvejais fotoaparatas nebeatpažįsta objektyvo, ekrane mirksi klaidos pranešimai. Dar blogiau, kai mazgas deformuojasi taip, kad objektyvo išvis nebegalima pritvirtinti arba jo nebeįmanoma nuimti.
Gera žinia – objektyvo tvirtinimo mazgą dažniausiai galima pakeisti. Tai nėra pigus remontas (priklausomai nuo modelės gali kainuoti nuo 100 iki 300 eurų), bet tikrai įmanomas. Servisai turi šias dalis, o pats keitimo procesas nėra itin sudėtingas patyrusiems meistrams. Blogiausia, kai deformuojasi ne tik pats mazgas, bet ir korpuso dalis, prie kurios jis pritvirtintas – tada remontas tampa brangesnis ir sudėtingesnis.
Jei po kritimo pastebite, kad objektyvas lūkčioja, bet fotoaparatas veikia, nedelsdami kreipkitės į servisą. Toliau naudodami tokį fotoaparatą galite pažeisti ir objektyvo kontaktus, ir pačią elektroniką.
Ekrano ir vaizdo ieškiklio gedimas
LCD ekranas – viena trapesnių fotoaparato dalių. Net ir po nedidelio kritimo gali atsirasti įtrūkimų, juodų dėmių arba ekranas išvis gali nustoti veikti. Elektroninis vaizdo ieškiklis (EVF) taip pat gana jautrus smūgiams.
Sudužęs ar įtrūkęs ekranas – tai viena tų problemų, kurias sutaisyti paprasčiausia. Ekranai yra standartinės dalys, servisai jas turi sandėliuose, o keitimas užtrunka vos kelias valandas. Kaina priklauso nuo modelės – paprastesnių fotoaparatų ekranai kainuoja apie 50-80 eurų su darbu, profesionalesnių modelių gali siekti 150-200 eurų.
Sudėtingiau, kai ekranas fiziškai nepažeistas, bet neveikia. Tai gali reikšti, kad nutrūko kabelis arba pažeista valdymo plokštė. Tokiu atveju reikia diagnostikos – kartais tai paprasta problema, kurią galima išspręsti perpajungiant kabelį, kartais reikia keisti visą plokštę.
Su vaizdo ieškikliu situacija panaši. Jei tai optinis ieškiklis (DSLR fotoaparatuose), jis gana atsparus, bet gali išsijungti prizmo padėtis arba pažeistis fokusavimo ekranas. Elektroninis ieškiklis trapesnis – jame yra mažytis OLED ekranas, kuris po smūgio gali sugesti. Laimei, ir šią dalį galima pakeisti, nors tai šiek tiek brangiau nei pagrindinį ekraną.
Stabilizavimo sistemos sutrikimai
Daugelis šiuolaikinių fotoaparatų turi integruotą vaizdo stabilizavimo sistemą (IBIS). Tai mechanizmas, kuris juda mikrometrų tikslumu, kompensuodamas fotoaparato drebėjimą. Kaip suprantate, tokie tikslūs mechanizmai po kritimo gali nukentėti.
Jei po kritimo pastebite keistus garsus įjungus fotoaparatą, juntate vibraciją arba stabilizavimas nebeveikia taip gerai kaip anksčiau – greičiausiai nukentėjo IBIS sistema. Kartais matricos stabilizavimo mechanizmas tiesiog išsiderina ir reikia jo kalibravimo. Tai nesudėtinga procedūra, kurią servisas gali atlikti per valandą.
Tačiau jei smūgis buvo stiprus, galėjo pažeisti pačius stabilizavimo variklius arba mechaninius elementus. Tokiu atveju reikės dalių keitimo. Tai jau brangesnis remontas – priklausomai nuo modelės gali kainuoti 200-400 eurų. Profesionalių fotoaparatų stabilizavimo sistemų remontas dar brangesnis.
Svarbus niuansas – jei stabilizavimo sistema pažeista, bet fotoaparatas dar veikia, būtinai išjunkite IBIS nustatymuose. Defektuojanti stabilizavimo sistema gali daryti daugiau žalos nei naudos, o kartais net pažeisti matricą.
Mygtukų ir valdymo elementų pažeidimai
Po kritimo dažnai kenčia įvairūs mygtukai, ratukų ir jungikliai. Ypač pažeidžiami išsikišantys elementai – režimo perjungimo ratukas, užrakto mygtukas, valdymo ratukų.
Gera žinia – daugumą šių dalių galima pakeisti atskirai. Mygtukai ir ratukai paprastai yra modulinės dalys, kurių keitimas nėra itin sudėtingas. Kaina priklauso nuo konkrečios dalies – paprastas mygtukas gali kainuoti 20-30 eurų su darbu, sudėtingesnis ratukų su enkoderiais – 80-150 eurų.
Sudėtingiau, kai po smūgio mygtukas fiziškai atrodo normaliai, bet nebeveikia. Tai gali reikšti, kad pažeista valdymo plokštė po mygtuku arba nutrūko kontaktai. Tokiu atveju reikia gilesnės diagnostikos. Kartais užtenka išvalyti kontaktus ar perpajungti kabelį, bet gali prireikti ir plokštės keitimo.
Ypač nemalonūs atvejai, kai po kritimo deformuojasi korpusas ties mygtukais – tada mygtukas gali užstrigti arba nebeveikti mechaniškai. Jei deformacija nedidelė, kartais pavyksta korpusą šiek tiek „pataisyti”, bet jei pažeidimas rimtas, gali prireikti keisti visą korpuso dalį, o tai jau brangu.
Blykstės ir priedų lizdų problemos
Viršutinė fotoaparato dalis, kur paprastai yra įmontuota blykstė ir karštas batelis (hot shoe) išorinei blykštei, taip pat gana pažeidžiama. Po kritimo blykstė gali nustoti išsikišti, nebesuveikti arba sugesti jos valdymo elektronika.
Įmontuotos blykstės remontas priklauso nuo gedimo pobūdžio. Jei tiesiog užstrigo mechanizmas, kuris iškelia blykstę, tai paprastai nesudėtinga problema. Jei sudegė blykstės elektronika – reikės keisti blykstės modulį. Tai vidutinio sudėtingumo remontas, kainuojantis 100-200 eurų.
Karštas batelis (tas metalinis batelis viršuje, kur dedama išorinė blykstė) taip pat gali pažeisti po kritimo. Jei jis įlinkęs ar deformuotas, blykstė nebesikabins tvirtai arba neveiks kontaktai. Šią dalį taip pat galima pakeisti, nors kartais ji integruota į didesnį korpuso elementą, todėl remontas gali būti brangesnis.
Kiti lizdai – USB, HDMI, mikrofonas, ausinės – taip pat gali nukentėti. Dažniausiai jie tiesiog atitrūksta nuo plokštės. Tokius lizdus galima perpajungti, bet tai reikalauja tikslaus litavimo darbo. Kaina paprastai 50-100 eurų, priklausomai nuo lizdo tipo ir prieinamumo.
Matricos ir elektronikos pažeidimai
Dabar pasikalbėkime apie rimtesnius dalykus. Matrica – tai fotoaparato širdis, ir jos pažeidimas yra viena blogesnių naujienų. Pati matrica yra gana atspari, bet po stipraus smūgio gali nukentėti.
Jei po kritimo pastebite keistus artefaktus nuotraukose, spalvų iškraipymus, „mirusius” pikselius arba netolygų vaizdą – galimas matricos pažeidimas. Kartais problema ne pačioje matricoje, o jos tvirtinimo mechanizme – matrica gali išsijungti iš padėties. Tokiu atveju reikia jos perkalibravimo ir tvirtinimo.
Jei matrica fiziškai pažeista, jos keitimas yra brangus reikalas. Priklausomai nuo fotoaparato modelės, matricos keitimas gali kainuoti nuo 300 iki 1000 eurų ir daugiau. Profesionalių full-frame fotoaparatų matricos kaina gali siekti net pusę naujo fotoaparato kainos. Tokiu atveju reikia gerai pagalvoti, ar verta taisyti.
Elektronikos plokščių pažeidimai taip pat įmanomi po kritimo. Jei fotoaparatas išvis neįsijungia, netinkamai reaguoja į mygtukus ar rodo keistus klaidos pranešimus, problema gali būti pagrindinėje plokštėje. Čia diagnostika būtina – kartais tai paprasta problema (atsilaisvinęs kabelis), kartais reikia plokštės keitimo ar remonto. Plokščių keitimas paprastai kainuoja 200-500 eurų.
Korpuso deformacijos ir sandarumo praradimas
Net jei visi elektroniniai komponentai veikia, fizinis korpuso pažeidimas gali būti rimta problema. Įlinkimai, įtrūkimai ar deformacijos ne tik blogai atrodo, bet ir gali pažeisti fotoaparato funkcionalumą.
Nedideli kosmetiniai defektai – įbrėžimai, įdubos – paprastai neturi įtakos veikimui. Tačiau jei korpusas įlinkęs ties svarbiais elementais (objektyvo tvirtinimu, mygtukais, lizdais), tai gali trukdyti normaliai naudotis fotoaparatu. Korpuso dalių keitimas įmanomas, bet brangus – priklausomai nuo dalies gali kainuoti 150-400 eurų.
Ypač svarbu profesionaliems fotoaparatams, kurie turi oro ir drėgmės apsaugą. Po kritimo gali pažeistis tarpinės, deformuotis korpuso dalys, ir fotoaparatas praras sandarumą. Tai reiškia, kad dulkės ir drėgmė gali patekti vidun. Sandarumo atkūrimas reikalauja kruopštaus darbo – reikia pakeisti tarpines, patikrinti visus sujungimus. Tai užtrunka laiko ir kainuoja 100-250 eurų.
Jei fotoaparatas nukrito į vandenį ar purvą, situacija dar sudėtingesnė. Tada reikia ne tik taisyti mechaninius pažeidimus, bet ir valyti elektroniką nuo drėgmės ir korozijos. Kuo greičiau nuneškite į servisą – kiekviena praėjusi valanda didina korozijos riziką.
Kada verta taisyti ir kada geriau atsisakyti
Taigi, jūsų fotoaparatas nukrito ir pažeistas. Kaip nuspręsti, ar verta taisyti? Čia reikia vadovautis sveiku protu ir ekonomine logika.
Pirmiausia gaukite tikslią remonto kainą. Rimti servisai po diagnostikos pateiks detalų sąmatą. Palyginkite šią sumą su fotoaparato rinkos verte. Jei remontas kainuos daugiau nei 50-60% naudoto fotoaparato kainos, greičiausiai neverta taisyti. Geriau parduokite kaip neveikiantį dalims ir pridėję pinigų nusipirkite kitą.
Tačiau yra išimčių. Jei tai jūsų mylimas fotoaparatas, su kuriuo esate emocinai susiję, arba jei tai profesionalus įrankis, kurio funkcionalumas jums būtinas – verta taisyti net ir brangesniems remontams. Profesionalūs fotoaparatai skirti ilgam naudojimui, ir investicija į remontą gali būti pateisinama.
Taip pat svarbu įvertinti pažeidimo pobūdį. Jei tai kosmetiniai defektai, kurie netrukdo fotografuoti, galbūt galite su jais gyventi. Jei pažeista matrica ar pagrindinė elektronika – čia jau rimčiau. Jei fotoaparatas veikia, bet yra nedidelių problemų (pavyzdžiui, įtrūkęs ekranas ar neveikiantis vienas mygtukas), ir jūs galite su tuo dirbti – galbūt galite atidėti remontą iki geresnių laikų.
Nepamiršite draudimo. Jei turite fotoaparatūros draudimą, pažeidimas po kritimo paprastai yra apdraustas atvejis. Kreipkitės į draudimo kompaniją – jie gali padengti remonto išlaidas arba net kompensuoti fotoaparato vertę, jei jis nebetaisytinas.
Ir paskutinis patarimas – jei nusprendėte taisyti, rinkitės patikimus servisus. Pigūs „garažiniai” meistrai gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Geriau mokėti šiek tiek daugiau oficialiam ar gerai žinomam nepriklausomam servisui, kuris naudoja originalias dalis ir teikia garantiją atliktam darbui. Jūsų fotoaparatas to vertas.