Kai vaizdas pradeda šokti – pirmieji stabilizavimo problemų ženklai
Fotografuojate kaip visada, bet kažkas negerai. Nuotraukos išeina neryškios net šviesiu dienos metu, o vaizdo ieškiklyje matomas vaizdas keistai virpa. Galbūt girdite keistą traškesį ar dūzgesį, kai įjungiate fotoaparatą? Tai gali būti stabilizavimo sistemos gedimo požymiai, ir tikrai verta į juos atkreipti dėmesį anksčiau nei vėliau.
Stabilizavimo sistema – tai vienas iš tų dalykų, kuriuos pastebime tik tada, kai jie nustoja veikti. Kai viskas gerai, tiesiog džiaugiamės ryškiomis nuotraukomis net fotografuodami iš rankų. Bet kai sistema sugenda, rezultatai tampa akivaizdūs ir dažnai labai nuvilia.
Dažniausiai fotografai pradeda įtarinėti problemą, kai pastovi nuotraukų kokybė staiga pablogėja. Jei anksčiau galėjote fotografuoti 1/30 sekundės išlaikymu ir gauti ryškų vaizdą, o dabar tam reikia bent 1/125 – tai aiškus signalas. Ypač įtartina, kai neryškumas pasireiškia ne visame kadre vienodai, o tarsi su tam tikru šablonu ar kryptimi.
Kokios stabilizavimo sistemos gali sugesti ir kaip tai pasireiškia
Šiuolaikiniuose fotoaparatuose ir objektyvuose naudojamos kelios skirtingos stabilizavimo technologijos. Canon vadina tai IS (Image Stabilization), Nikon – VR (Vibration Reduction), Sony – OSS arba IBIS, Olympus ir kiti – garsųjį 5-ašių stabilizavimą. Nepriklausomai nuo pavadinimo, principas panašus – specialūs mechanizmai kompensuoja fotoaparato judesius.
Objektyvo stabilizavimas genda dažniau nei korpuso, nes objektyvai daugiau keliauja, gauna smūgių, jų mechanizmai mažesni ir jautresni. Kai objektyvo stabilizavimas suserga, dažniausiai išgirsite mechaninį garsą – tarsi kažkas viduje laisvai juda ar dreba. Kartais stabilizavimo elementas tiesiog „įstringa” vienoje pozicijoje, ir vaizdas vaizdo ieškiklyje tampa iškraipytas ar pasislinkęs į šoną.
Korpuso stabilizavimas (IBIS) genda rečiau, bet kai jau genda – problemos būna rimtesnės. Matricos stabilizavimo mechanizmas yra tiesiogiai prie jautriausios fotoaparato dalies, todėl jo gedimas gali sukelti ir kitų problemų. Tipiškas požymis – matomas matricos judėjimas net kai fotoaparatas išjungtas, arba keistas traškantis garsas įjungiant įrangą.
Diagnostika namuose – ką galite patikrinti patys
Prieš skubėdami į servisą, verta atlikti kelis paprastus testus. Pirma, patikrinkite, ar problema išlieka su išjungtu stabilizavimu. Taip, tai skamba akivaizdžiai, bet daugelis apie tai pamiršta. Jei su išjungtu stabilizavimu nuotraukos vėl tampa ryškios – problema tikrai stabilizavimo sistemoje.
Antras testas – fotografuokite ant trikojo. Kai kurios senesnes stabilizavimo sistemos netgi rekomenduoja išjungti stabilizavimą naudojant trikojį, nes jos gali bandyti kompensuoti neegzistuojančius judesius ir tuo pabloginti rezultatą. Jei ant trikojo su įjungtu stabilizavimu gaunate prastesnius rezultatus nei su išjungtu – tai aiškus gedimo požymis.
Trečias būdas – stebėkite vaizdą vaizdo ieškiklyje ar ekrane. Švelniai pajudinkite fotoaparatą ir stebėkite, kaip stabilizavimas reaguoja. Sveikas stabilizavimas turėtų sklandžiai kompensuoti judesius, o sugedęs gali sukelti staigius šuolius, virpėjimą ar netgi vaizdas gali būti nuolat pasislinkęs į vieną pusę.
Dažniausios gedimo priežastys ir kaip jų išvengti
Stabilizavimo sistemos paprastai negenda tiesiog taip sau. Dažniausiai tam yra konkretūs trigeriai. Smūgiai ir kritimas – akivaizdžiausia priežastis. Net nedidelis numetimas ant grindų gali išjudinti stabilizavimo elementus iš vietos. Ypač pažeidžiami objektyvai su ilgu fokusiniu nuotoliu – jų stabilizavimo mechanizmai turi didesnius ir sunkesnius elementus.
Drėgmė ir dulkės – kitas priešas. Stabilizavimo mechanizmai turi judančias dalis, o bet kokie nešvarumai gali trukdyti jų veikimui. Fotografuojant paplūdimiuose, dulkėtose vietose ar lietuje be apsaugos, rizika padidėja. Smėlio grūdelis patekęs į mechanizmą gali sukelti rimtų problemų.
Įdomu tai, kad kartais stabilizavimas genda tiesiog nuo… per dažno naudojimo įjungto būsenoje. Kai kurie fotografai palieka fotoaparatą įjungtą valandų valandas, o stabilizavimo sistema nuolat dirba bandydama kompensuoti net mažiausius judesius. Tai lyg paliktumėte automobilį įjungtą tuščiąja eiga – techniškai gali, bet variklį nusidėvi greičiau.
Dar viena neakivaizdi priežastis – baterijos. Silpna baterija gali nesugebėti tiekti pakankamai energijos stabilizavimo sistemai, ir tai gali pasireikšti kaip gedimas. Prieš panikuojant, verta išbandyti su visiškai įkrauta baterija.
Kiek kainuoja remontas ir kada jis apsimoka
Dabar prie nemalonios dalies – kainos. Stabilizavimo sistemos remontas nėra pigus malonumas. Objektyvo stabilizavimo taisymas paprastai kainuoja nuo 150 iki 400 eurų, priklausomai nuo objektyvo klasės ir gamintojo. Profesionalių objektyvų remontas gali kainuoti ir daugiau – kartais net 500-700 eurų.
Korpuso stabilizavimo (IBIS) remontas dar brangesnis, nes reikia dirbti su matrica ir jos aplinkiniais mechanizmais. Čia kalbame apie 300-600 eurų sumą, o kai kuriais atvejais – ir daugiau. Jei reikia keisti pačią matricos stabilizavimo platformą, kaina gali priartėti prie naujo korpuso vertės.
Ar verta taisyti? Čia reikia skaičiuoti. Jei turite objektyvą, kuris kainavo 1500 eurų, o remontas kainuotų 300 – tai paprastai apsimoka. Bet jei kalbame apie 400 eurų vertės objektyvą, o remontas kainuotų 250 eurų, jau reikia pagalvoti. Ypač jei objektyvas ne naujas ir gali turėti kitų paslėptų problemų.
Svarbu žinoti, kad ne visada reikia keisti visą stabilizavimo bloką. Kartais problema gali būti tiesiog atsijungusiame kabelyje, užsiteršusiuose kontaktuose ar programinėje įrangoje. Geras servisas pirmiausia atliks diagnostiką ir pasakys tikslią problemą prieš imantis darbo.
Alternatyvos remontui – ar galima gyventi be stabilizavimo
Jei remontas per brangus arba laukimo laikas per ilgas, galima prisitaikyti fotografuoti be stabilizavimo. Taip, tai nepatogu, bet įmanoma. Pirmiausia – mokykitės teisingai laikyti fotoaparatą. Alkūnės prie kūno, iškvėpimas prieš spaudžiant užraktą, švelnus mygtuko paspaudimas – šie dalykai tikrai padeda.
Naudokite trumpesnius išlaikymo laikus. Sena taisyklė sako, kad išlaikymas turėtų būti ne ilgesnis nei 1/(fokusinis nuotolis). Tai reiškia, kad su 50mm objektyvu reikėtų fotografuoti bent 1/50 sekundės išlaikymu, o su 200mm – 1/200. Be stabilizavimo šią taisyklę verta taikyti dar griežčiau.
Didesnis ISO – jūsų draugas. Taip, triukšmas padidės, bet geriau šiek tiek triukšminga, bet ryški nuotrauka, nei ideali ISO 100, bet visiškai neryški. Šiuolaikiniai fotoaparatai puikiai dirba net su ISO 3200 ar 6400, o šiek tiek triukšmo visada galima sumažinti postprodukcijoje.
Trikojis tampa ne prabanga, o būtinybe. Jei anksčiau galėjote fotografuoti iš rankų beveik bet kokiomis sąlygomis, dabar trikojis bus jūsų nuolatinis kompanionas silpnesnio apšvietimo situacijose. Monopodas taip pat gali būti geras kompromisas tarp mobilumo ir stabilumo.
Prevencija – kaip prižiūrėti stabilizavimo sistemą
Geriau išvengti problemos nei ją spręsti. Keletas paprastų įpročių gali žymiai pratęsti stabilizavimo sistemos gyvenimą. Visų pirma – išjunkite stabilizavimą, kai jo nereikia. Fotografuojate ant trikojo? Išjunkite. Fotoaparatas gulės krepšyje kelias valandas? Išjunkite. Tai sumažins nereikalingą mechanizmų nusidėvėjimą.
Saugokite įrangą nuo smūgių. Skamba akivaizdžiai, bet verta priminti. Nešiokite fotoaparatą ant kaklo arba per petį, o ne rankoje, kur lengviau išmesti. Keliaudami dėkite į tinkamą kuprinę su pamušalais. Keisdami objektyvus, padėkite juos ant stabilaus paviršiaus, o ne ant kelių ar nestabilaus stalo krašto.
Saugokite nuo aplinkos poveikio. Jei fotografavote lietuje ar dulkėtoje aplinkoje, grįžę namuose švelniai nuvalykite įrangą. Naudokite oro pūtiklį dulkėms pašalinti iš sunkiai pasiekiamų vietų. Jei fotoaparatas sušlapo, neskubėkite jo įjungti – leiskite gerai išdžiūti.
Reguliariai atnaujinkite programinę įrangą. Gamintojai kartais išleidžia atnaujinimus, kurie pagerina stabilizavimo sistemos veikimą arba taiso žinomus gedimus. Tai ypač aktualu naujesniems modeliams.
Kada spręsti reikia greitai ir kaip pasirinkti servisą
Yra situacijų, kai delsimas gali padaryti daugiau žalos. Jei girdite garsų mechaninį triukšmą iš objektyvo ar korpuso, geriau nedelsiant nustokite naudoti įrangą. Laisvi elementai viduje gali sugadinti kitas dalis, ir paprastas remontas gali virsti sudėtingu ir brangiu.
Panašiai, jei matote, kad matrica akivaizdžiai juda netinkamai – pavyzdžiui, vaizdas ekrane šokinėja ar pasislinkęs – nefotografuokite. Matrica yra per brangi, kad rizikuotumėte ją sugadinti dėl sugedusio stabilizavimo mechanizmo.
Renkantis servisą, pirmenybę teikite oficialiam gamintojo servisui arba patikrintam nepriklausomam servisui su gera reputacija. Stabilizavimo sistemos – sudėtingos, ir čia ne vieta eksperimentams su pigiais „taisytojais”. Paprašykite preliminarios kainos ir diagnostikos – rimti servisai tai daro.
Klauskite garantijos remontui. Normalus servistas turėtų suteikti bent 3-6 mėnesių garantiją atliktam darbui. Jei nenori duoti garantijos – tai raudonas signalas.
Kai stabilizavimas nebegrįžta – gyventi su tuo ar keisti įrangą
Kartais tenka priimti, kad remontas neapsimoka arba net neįmanomas. Senesni modeliai gali nebeturėti atsarginių dalių, arba remontas gali kainuoti daugiau nei įranga verta. Kas tada?
Galite parduoti sugedusią įrangą kaip „dalims” arba „su defektu”. Netikėsite, bet yra žmonių, kurie perka tokią įrangą – vieni dalims, kiti mėgėjai pataisyti patys, dar kiti tiesiog naudoja be stabilizavimo. Žinoma, kaina bus žymiai mažesnė, bet vis tiek geriau nei nieko.
Jei nusprendžiate keisti įrangą, pamąstykite, ar stabilizavimas jums tikrai toks svarbus. Jei dažniausiai fotografuojate dieną, su trumpais išlaikymais, galbūt galite sutaupyti rinkdamiesi objektyvą be stabilizavimo. Jie paprastai pigesni, lengvesni ir turi mažiau dalių, kurios gali sugesti.
Kita vertus, jei fotografuojate vakarais, renginius, laukinę gamtą ar sporto varžybas – stabilizavimas tikrai verta investicijos. Šiais atvejais geriau investuoti į kokybišką įrangą su patikimu stabilizavimu, nei nuolat kovoti su neryškiomis nuotraukomis.
Galiausiai, stabilizavimo gedimas – tai ne pasaulio pabaiga. Fotografai kūrė nuostabius darbus dešimtmečius be jokio stabilizavimo. Tai puiki priemonė, bet ne vienintelis kelias į ryškias nuotraukas. Technika, praktika ir supratimas, kaip valdyti šviesą bei judėjimą – šie dalykai svarbiau nei bet kuri technologija. Tad nesvarbu, ar nuspręsite taisyti, keisti ar tiesiog prisitaikyti – fotografavimas tęsis, o geros nuotraukos vis tiek bus įmanomos.