Kai fotoaparatas staiga miega ilgiau nei reikėtų
Turbūt kiekvienas fotografas yra patyręs tą nemalonų jausmą, kai ruošiesi fotografuoti svarbų momentą, o fotoaparatas tiesiog atsisako įsijungti arba išsijungia po kelių kadrų. Dažniausiai kalta būna baterija – ta maža, bet nepaprastai svarbi fotoaparato dalis, be kurios net pats moderniausias įrenginys virsta tik gražiu metaliniu gabalu.
Baterijos problemos gali pasireikšti įvairiai: nuo akivaizdžių ženklų iki subtilių užuominų, kurias lengva praleisti pro šalį. Kai kurie gedamai vystosi pamažu, kiti užklumpa netikėtai. Svarbu mokėti atpažinti simptomus ir suprasti, kada dar galima kažką padaryti, o kada laikas atsisveikinti su senąja baterija ir įsigyti naują.
Akumuliatoriaus elgesio keistenybės
Pirmieji ženklai, kad kažkas negerai, dažnai būna subtilūs. Fotoaparatas gali veikti, bet ne taip, kaip įpratęs. Pavyzdžiui, baterijos indikatorius rodo pilną įkrovą, o po dešimties kadrų staiga krenta iki nulio. Arba atvirkščiai – rodo, kad baterija beveik išsekusi, bet fotoaparatas dirba dar valandą.
Kitas dažnas reiškinys – baterija įsikrauna labai greitai, per pusę įprasto laiko. Tai gali atrodyti kaip privalumas, bet iš tikrųjų signalizuoja, kad akumuliatorius nebegali laikyti viso savo talpos. Tarsi vandens indas su plyšiu dugne – pripilti galima greitai, bet vanduo ir išbėga greitai.
Temperatūros jautrumas taip pat gali išduoti senejančią bateriją. Jei fotoaparatas puikiai veikia kambario temperatūroje, bet vos išnešus į šaltį ar karštį iškart išsijungia – tai aiškus signalas, kad akumuliatoriaus chemija nebepajėgia normaliai funkcionuoti įvairiomis sąlygomis.
Kada problema tikrai baterijoje, o ne kažkur kitur
Prieš kaltinant bateriją, verta įsitikinti, kad problema tikrai joje. Fotoaparato gedimas, programinės įrangos klaidos ar net purvini kontaktai gali sukelti panašius simptomus. Štai keletas būdų, kaip atskirti tikrąją baterijos problemą nuo kitų nesklandumų.
Paprasčiausias testas – įdėti kitą, žinoma gerai veikiančią bateriją. Jei fotoaparatas su ja dirba puikiai, atsakymas akivaizdus. Tačiau ne visi turi atsarginę bateriją po ranka, ypač jei naudojama specifinė modelio baterija.
Kontaktų patikrinimas taip pat svarbus. Kartais problema slypi ne pačiame akumuliatoriuje, o metaliniuose kontaktuose, kurie gali būti oksidavęsi ar užteršti. Švelniai nuvalykite juos sausu audiniu ar specialiu kontaktų valikliu. Stebina, kaip dažnai šis paprastas veiksmas išsprendžia „baterijos” problemą.
Programinės įrangos atnaujinimas irgi gali padėti. Kai kurie fotoaparatai turi žinomų klaidų, susijusių su baterijos valdymu, kurios ištaisomos naujesnėse programinės įrangos versijose. Verta patikrinti gamintojo svetainėje, ar nėra atnaujinimų jūsų modeliui.
Litžio jonų baterijų gyvenimo ciklas
Daugumos šiuolaikinių fotoaparatų baterijos yra litžio jonų tipo. Jos turi apibrėžtą tarnavimo laiką, kuris matuojamas ne tik metais, bet ir įkrovimo ciklais. Vienas ciklas – tai pilnas baterijos iškrovimas ir vėl įkrovimas iki 100%.
Tipinė fotoaparato baterija gali atlaikyti 300-500 įkrovimo ciklų prieš pradedant prarasti reikšmingą dalį savo talpos. Tai nereiškia, kad po 500 kartų baterija staiga mirs – ji tiesiog laikys vis mažiau įkrovos. Po 500 ciklų gali likti tik 70-80% pradinės talpos.
Kaip greitai pasieksite tuos ciklus, priklauso nuo fotografavimo intensyvumo. Profesionalas, fotografuojantis kasdien, gali išnaudoti bateriją per metus ar dvejus. Mėgėjas, naudojantis fotoaparatą savaitgaliais, gali džiaugtis ta pačia baterija penkerius ar daugiau metų.
Amžius taip pat turi reikšmės, net jei baterija nenaudojama. Litžio jonų akumuliatoriai natūraliai sensta dėl cheminių procesų. Baterija, gulėjusi lentynoje trejus metus, nebus tokia pat gera kaip nauja, net jei niekada nebuvo įkrauta.
Praktiniai diagnostikos metodai namuose
Norint tiksliau įvertinti baterijos būklę, galima atlikti kelis paprastus testus. Pirmasis – pilno ciklo testas. Pilnai įkraukite bateriją ir fotografuokite normaliu režimu, skaičiuodami kadrus, kol fotoaparatas išsijungs. Palyginkite rezultatą su gamintojo nurodytais skaičiais specifikacijose.
Atminkite, kad kadrų skaičius priklauso nuo daugelio veiksnių: blykstės naudojimo, vaizdo peržiūros ekrane, automatinio fokusavimo intensyvumo. Todėl testuokite panašiomis sąlygomis, kaip nurodyta specifikacijose – paprastai tai reiškia fotografavimą be blykstės, su minimaliu ekrano naudojimu.
Vizualinė apžiūra taip pat gali daug pasakyti. Išimkite bateriją ir atidžiai ją apžiūrėkite. Bet koks išsipūtimas, deformacija ar netaisyklingos formos – tai pavojaus ženklai. Išsipūtusi baterija gali būti pavojinga ir ją reikia nedelsiant utilizuoti pagal taisykles.
Jei turite multimetrą, galite išmatuoti baterijos įtampą. Pilnai įkrauta litžio jonų baterija turėtų rodyti apie 8.4V (dviejų elementų baterijai) arba atitinkamą įtampą pagal jūsų baterijos specifikacijas. Jei įtampa žymiai mažesnė iškart po įkrovimo, tai rodo vidinių problemų.
Kada dar galima pratęsti baterijos gyvenimą
Net jei baterija pradeda rodyti senėjimo ženklus, ne visada reikia skubėti į parduotuvę. Kartais tinkama priežiūra ir naudojimo įpročių pakeitimas gali pratęsti jos tarnavimo laiką.
Jei baterija tiesiog nebepajėgi laikyti tiek įkrovos, kiek anksčiau, bet vis dar veikia nuspėjamai, galite ją naudoti kaip atsarginę. Profesionalai ir taip visada turi kelias baterijas, todėl silpnesnė gali būti naudojama mažiau kritiškose situacijose.
Kalibracija kartais padeda. Kai kurie fotoaparatai gali „pamiršti” tikrąją baterijos talpą ir rodyti netikslią informaciją. Pilnas iškrovimas iki visiško išsijungimo ir vėl pilnas įkrovimas gali padėti fotoaparatui iš naujo „išmokti” baterijos charakteristikas. Tačiau šio metodo nereikėtų naudoti dažnai, nes gilus iškrovimas trumpina litžio jonų baterijų gyvenimą.
Saugojimo sąlygų optimizavimas irgi svarbus. Jei naudojate fotoaparatą retai, laikykite bateriją įkrautą apie 40-60% ir vėsioje vietoje. Pilnai įkrauta baterija, laikoma karštoje aplinkoje, sensta daug greičiau. Taip pat nenaudinga laikyti visiškai iškrautą – tai gali sukelti negrįžtamą žalą.
Aiškūs ženklai, kad laikas keisti
Yra situacijų, kai jokios priemonės nebepadės ir baterija tikrai turi būti keičiama. Pirmasis ir akivaizdžiausias signalas – fizinė deformacija. Jei baterija išsipūtusi, įtrūkusi ar kaista neįprastai stipriai, tai ne tik veikimo problema, bet ir saugumo rizika.
Kai baterija nebegali išlaikyti įkrovos net pusę normalaus laiko, o jūs jau išbandėte visus diagnostikos ir priežiūros metodus, atėjo laikas atsisveikinti. Jei fotoaparatas, kuris turėtų padaryti 500 kadrų, išsijungia po 150, o baterija nėra labai sena, gali būti ir fotoaparato problema, bet dažniausiai kaltas akumuliatorius.
Įkrovimo problemos – dar vienas rimtas ženklas. Jei baterija nebeįsikrauna visiškai, įkrovimas užtrunka neįprastai ilgai arba įkroviklis rodo klaidos pranešimus, greičiausiai baterijos vidinė chemija jau nepagydoma pažeista.
Netikėtas išsijungimas yra ne tik nepatogus, bet ir pavojingas duomenims. Jei fotoaparatas staiga išsijungia net kai indikatorius rodo, kad dar yra įkrovos, rizikuojate prarasti nuotraukas ir net sugadinti atminties kortelę. Tokia baterija tikrai turi būti keičiama.
Originalios ar analogiškos baterijos dilema
Nusprendus keisti bateriją, iškyla klausimas: pirkti originalią gamintojo bateriją ar pigesnį analogą? Kainų skirtumas gali būti dvigubas ar net trigubas, todėl pagunda sutaupyti didelė.
Originalios baterijos privalumai akivaizdūs – garantuota kokybė, suderinamumas ir saugumas. Gamintojai testuoja savo baterijas su konkrečiais fotoaparatų modeliais ir užtikrina, kad jos atitiks visas specifikacijas. Be to, kai kurie fotoaparatai gali rodyti įspėjimus ar net riboti funkcionalumą su neoriginaliais akumuliatoriais.
Tačiau kokybiškas analogas nebūtinai yra blogas pasirinkimas. Yra patikimų trečiųjų šalių gamintojų, kurie gamina puikias baterijas už žymiai mažesnę kainą. Raktinis žodis čia – „kokybiškas”. Pigiausi analogai iš abejotinų šaltinių gali būti ne tik neefektyvūs, bet ir pavojingi.
Renkantis analogą, ieškokite žinomų prekių ženklų su gerais atsiliepimais. Patikrinkite, ar baterija turi apsaugos grandines nuo perkrovimo, perkaitimo ir trumpojo jungimo. Skaitykite realius vartotojų atsiliepimus, ne tik žvaigždučių skaičių. Atkreipkite dėmesį į talpos specifikacijas – jei analogas žada 150% originalios baterijos talpos už pusę kainos, tai greičiausiai per gražu, kad būtų tiesa.
Kaip išspausti maksimumą iš naujos baterijos
Įsigijus naują bateriją, norisi, kad ji tarnautų kuo ilgiau. Keletas paprastų įpročių gali žymiai pratęsti jos gyvenimą ir išlaikyti gerą veikimą.
Pirmasis įkrovimas nėra toks kritiškas, kaip anksčiau buvo su senesnio tipo baterijomis, bet vis tiek verta pilnai įkrauti naują litžio jonų bateriją prieš pirmą naudojimą. Tai padeda subalansuoti elementus ir užtikrina optimalų veikimą nuo pat pradžių.
Venkite pilno iškrovimo. Skirtingai nei senesni nikelio-kadmio akumuliatoriai, litžio jonų baterijos mėgsta būti įkrautos. Idealus įkrovos lygis kasdieniam naudojimui – tarp 20% ir 80%. Nuolatinis iškrovimas iki nulio ir įkrovimas iki 100% trumpina baterijos gyvenimą.
Temperatūra – vienas svarbiausių veiksnių. Laikykite bateriją ir fotoaparatą atokiau nuo kraštutinių temperatūrų. Žiemą fotografuodami lauke, laikykite atsargines baterijas vidinėje kišenėje, kur jos bus šiltesnės. Vasarą nepalikite fotoaparato užkaitusioje mašinoje.
Jei planuojate nenaudoti fotoaparato ilgesnį laiką, išimkite bateriją ir laikykite ją atskirai, įkrautą apie 50%. Kas keletą mėnesių patikrinkite įkrovos lygį ir, jei reikia, truputį pakraukite. Tai apsaugo nuo gilaus iškrovimo, kuris gali negrįžtamai pažeisti akumuliatorių.
Kai baterija tarnauja, o mes to net nepastebime
Galiausiai, baterija – tai viena iš tų dalių, apie kurias galvojame tik tada, kai kažkas negerai. Kai viskas veikia sklandžiai, tiesiog fotografuojame ir mėgaujamės procesu. Bet būtent dėl to verta skirti šiek tiek dėmesio jos priežiūrai ir būklės stebėjimui.
Reguliarus dėmesys baterijos sveikatai padeda išvengti nemalonių staigmenų svarbiausiais momentais. Profesionalai žino, kad atsarginės baterijos – ne prabanga, o būtinybė, ir keičia jas profilaktiškai, nelaukdami visiško gedimo. Mėgėjams irgi verta turėti bent vieną atsarginę bateriją, ypač keliaujantiems ar fotografuojantiems svarbius įvykius.
Baterijos keitimas nėra didelė investicija, palyginti su pačiu fotoaparatu ar objektyvais, bet jos poveikis darbo patikimumui – milžiniškas. Geriau pakeisti bateriją šiek tiek anksčiau nei per vėlai ir praleisti neatkartojamą kadrą. Juk fotografijoje, kaip ir gyvenime, svarbu ne tik turėti gerą įrangą, bet ir užtikrinti, kad ji veiktų būtent tada, kai labiausiai reikia.