Kai fotoaparatas atsisakė bendradarbiauti
Turbūt kiekvienas fotografas yra patyręs tą nervų ėdančią akimirką, kai fotografuoji svarbų momentą, o fotoaparatas kategoriškai atsisako fokusuoti. Vaizdas ieškiklyje šokinėja pirmyn ir atgal, girdisi autofokuso variklio cypimas, o kadras – prarastas. Autofokuso sistema, nors ir yra vienas iš nuostabiausių šiuolaikinės fotografijos technologinių pasiekimų, kartais gali sukelti daugiau galvos skausmo nei džiaugsmo.
Autofokuso problemos pasitaiko visiems – tiek pradedantiesiems, tiek profesionalams. Skirtumas tik tas, kad patyrę fotografai žino, kaip greitai identifikuoti problemą ir ją išspręsti. Šiame straipsnyje išnagrinėsime dažniausiai pasitaikančias autofokuso sistemas kamuojančias negalias ir, svarbiausia, kaip jas įveikti neprarandant sveiko proto.
Kodėl fotoaparatas fokusuoja ne ten, kur reikia
Viena dažniausių problemų – kai fotoaparatas užsispyręs fokusuoja ne į pagrindinį objektą, o į foną ar visiškai netinkamą kadro dalį. Jūs fotografuojate portretą, o fotoaparatas nusprendžia, kad medis už penkių metrų už modelio yra daug įdomesnis. Frustruojanti situacija, tiesa?
Dažniausiai tai nutinka dėl netinkamai pasirinkto autofokuso režimo. Daugelis fotoaparatų turi kelis autofokuso taškų pasirinkimo režimus: vieną tašką, dinaminę zoną, automatinį pasirinkimą ir kitus. Kai naudojate automatinį režimą, fotoaparatas pats sprendžia, į ką fokusuoti, ir dažnai renkasi artimiausią ar kontrastingiausią objektą – ne būtinai tą, kurį jūs norite.
Sprendimas paprastas – perjunkite į vieno taško autofokusą ir patys pasirinkite, kur norite fokusuoti. Taip, tai užtrunka šiek tiek ilgiau, bet jūs visada žinosite, kas bus aštru. Portretams idealiai tinka vienas centrinių autofokuso taškų – jį nukreipkite į modelio akį, pusiau nuspauskite užrakto mygtuką, perkompozuokite kadrą ir fotografuokite. Šis metodas veikia beveik visada.
Dar viena priežastis – per plati autofokuso zona. Jei naudojate zonos ar grupės autofokuso režimą, fotoaparatas gali „pagauti” ne tą objektą, ypač jei kadre yra daug detalių. Siaurinkite zoną arba grįžkite prie vieno taško – tai suteiks jums daugiau kontrolės.
Kai autofokusas šokinėja ir negali nuspręsti
Kita klasikinė situacija – autofokusas pradeda „medžioti”. Objektyvas juda pirmyn ir atgal, bet negali rasti tinkamo fokuso. Ypač dažnai tai nutinka fotografuojant silpnai apšviestose vietose, per rūką ar fotografuojant mažo kontrasto objektus.
Autofokuso sistemai reikia kontrasto, kad ji galėtų veikti. Jei fotografuojate vienodos spalvos sieną ar objektą be aiškių kontūrų, fotoaparatas tiesiog neturi už ko „užsikabinti”. Panašiai yra ir silpnoje šviesoje – sistema negauna pakankamai informacijos, kad galėtų tiksliai nustatyti fokusą.
Ką daryti tokioje situacijoje? Pirma, pabandykite rasti kontrastingesnę vietą objekte – liniją, kraštą, tekstūrą. Jei fotografuojate portretą, fokusuokite į akies ir odos ribą arba į blakstienas. Jei fotografuojate pastatą, ieškokite lango rėmo ar kito aiškaus kontūro.
Silpnoje šviesoje padeda naudoti autofokuso pagalbinę šviesą, jei jūsų fotoaparatas ją turi. Kai kurie fotografai naudoja žibintuvėlį – trumpai apšviečia objektą, sufokusuoja ir tik tada fotografuoja. Taip pat galite perjungti į gyvojo vaizdo (Live View) režimą ir naudoti kontrasto autofokusą – jis lėtesnis, bet kartais tikslesnis sudėtingomis sąlygomis.
Dar vienas triukas – rankiniu būdu nustatykite fokusą maždaug tinkamoje vietoje, o tada leiskite autofokusui „pabaigti darbą”. Tai sutrumpina atstumą, kurį sistemai reikia „ieškoti”, ir dažnai padeda greitai rasti fokusą.
Judančių objektų fotografavimo iššūkiai
Fotografuojant judančius objektus – sportininkus, žaidžiančius vaikus, paukščius – autofokuso problemos tampa ypač akivaizdžios. Objektas juda, fotoaparatas bando sekti, bet rezultatas dažnai būna neryškus. Tai viena sudėtingiausių fotografijos sričių, reikalaujanti ne tik geros technikos, bet ir tinkamų nustatymų.
Pirmiausia įsitikinkite, kad naudojate tinkamą autofokuso režimą. Daugelis fotoaparatų turi AI Servo (Canon), AF-C (Nikon, Sony) ar panašius režimus, specialiai sukurtus judantiems objektams sekti. Šie režimai nuolat koreguoja fokusą, kai objektas juda link fotoaparato ar nuo jo.
Bet vien tinkamo režimo nepakanka. Reikia suprasti, kaip veikia jūsų fotoaparato sekimo sistema. Kai kurie fotoaparatai turi nustatymus, leidžiančius reguliuoti, kaip greitai sistema reaguoja į naujus objektus kadre. Jei fotografuojate vieną objektą atviroje erdvėje, galite nustatyti, kad sistema „priliptų” prie jo ir nereaguotų į kitus objektus. Jei fotografuojate situaciją, kur objektai nuolat kerta vienas kitą (pvz., krepšinio rungtynes), reikia nustatyti, kad sistema greičiau perjungtų fokusą.
Autofokuso taškų pasirinkimas taip pat svarbus. Vienas taškas gali būti per tikslus – lengvai praleisti judantį objektą. Zonos ar dinaminis režimas dažnai veikia geriau, nes fotoaparatas gali naudoti kelis taškus objektui sekti. Tačiau zona neturėtų būti per plati, nes tada sistema gali pradėti fokusuoti į foną ar netinkamus objektus.
Kai objektyvas ir fotoaparatas nesutaria
Kartais autofokuso problemos kyla ne dėl jūsų klaidų, o dėl techninių nesklandumų. Viena dažniausių – objektyvo ir fotoaparato kalibravimo problema. Tai reiškia, kad fotoaparatas „mano”, jog sufokusavo teisingai, bet iš tikrųjų fokusas yra šiek tiek prieš ar už objekto.
Šią problemą atpažinti nesunku – jei nuolat pastebite, kad nuotraukos yra šiek tiek ne fokusu, nors autofokusas patvirtino fokusavimą, greičiausiai reikia kalibravimo. Ypač dažnai tai pasitaiko su šviesiais objektyvais (f/1.4, f/1.8), kur fokuso gylis labai siauras ir net mažas nukrypimas tampa akivaizdus.
Daugelis šiuolaikinių fotoaparatų turi mikro kalibravimo funkciją (Canon ją vadina AF Microadjustment, Nikon – AF Fine Tune). Tai leidžia jums pataisyti fokuso nukrypimą konkrečiam objektyvui. Kalibravimui reikia specialaus taikinio arba galite naudoti paprastą liniuotę ar knygą, pastatytą 45 laipsnių kampu. Sufokusuokite į vidurį, nufotografuokite ir patikrinkite, ar fokusas tiksliai ten, kur turėtų būti. Jei ne, koreguokite mikrokalibravimo nustatymą ir bandykite vėl.
Jei jūsų fotoaparatas neturi šios funkcijos arba problema rimtesnė, gali tekti vežti techniką į servisą profesionaliam kalibravimui. Taip, tai kainuoja, bet jei rimtai užsiimate fotografija, tikslus autofokusas yra būtinas.
Dar viena techninė problema – nešvarūs kontaktai tarp objektyvo ir fotoaparato. Dulkės, purvas ar drėgmė gali trukdyti komunikacijai tarp šių dviejų komponentų. Periodiškai švelniai nuvalykite kontaktus objektyve ir fotoaparate specialia šluoste ar vatos pagaliuku su alkoholiu. Tik būkite atsargūs ir nedarykite per daug spaudimo.
Kai problema slypi objektyve
Ne visada kaltas fotoaparatas – kartais problemos šaltinis yra pats objektyvas. Objektyvo autofokuso variklis gali susidėvėti, sulėtėti ar net visiškai nustoti veikti. Ypač tai būdinga senesniems ar intensyviai naudotiems objektyvams.
Jei autofokusas veikia lėtai, girdite keistus garsus ar objektyvas kartais tiesiog atsisako fokusuoti, problema greičiausiai objektyve. Pabandykite tą patį objektyvą su kitu fotoaparatu (jei turite galimybę) arba kitą objektyvą su savo fotoaparatu. Taip greitai suprasite, kur slypi problema.
Kai kuriuos objektyvus galima suremontuoti, bet kartais ekonomiškiau pirkti naują. Ypač jei tai pigesnis objektyvas ir remonto kaina artima naujo įsigijimo kainai. Prieš vežant į servisą, pabandykite atnaujinti objektyvo programinę įrangą (jei gamintojas tokią galimybę siūlo) – kartais tai išsprendžia problemą.
Svarbu žinoti, kad kai kurie objektyvai tiesiog yra lėtesni nei kiti. Tai ne defektas, o jų konstrukcijos ypatybė. Pigesni objektyvai dažnai turi lėtesnius autofokuso variklius. Jei jums reikia greito autofokuso (pvz., sporto fotografijai), verta investuoti į objektyvą su greitesniu varikliu – paprastai tai būna brangesnės serijos objektyvai.
Specifinės situacijos, kurios klaidina autofokusą
Yra keletas fotografavimo situacijų, kurios natūraliai sudėtingos autofokuso sistemai, net jei visa technika veikia puikiai. Žinojimas apie jas padės išvengti nusivylimo ir rasti sprendimus.
Fotografavimas pro stiklą – klasikinis autofokuso priešas. Sistema dažnai fokusuoja į stiklo paviršių, atspindžius ar nešvarumus, o ne į objektą už stiklo. Sprendimas – prispausti objektyvą kuo arčiau stiklo (idealiu atveju liečiant jį), kad sumažintumėte atspindžius. Naudokite rankinį fokusą arba, jei naudojate autofokusą, fokusuokite į kontrastingą objekto dalį. Poliarizacinis filtras taip pat gali padėti sumažinti atspindžius.
Makrofotografija – kita sudėtinga sritis. Kai fotografuojate iš labai arti, fokuso gylis tampa itin siauras, kartais vos kelių milimetrų. Bet koks fotoaparato ar objekto judėjimas iškart pastūmia fokusą. Čia dažnai patikimiau naudoti rankinį fokusą, ypač jei fotografuojate statišką objektą. Jei vis dėlto naudojate autofokusą, rinkitės vieną centrinį tašką – jis paprastai tiksliausias.
Fotografavimas per tvorą ar šakas – autofokusas dažnai „pagauna” artimiausius objektus, o ne tai, kas už jų. Naudokite plačiausią objektyvo diafragmą (mažiausią f/ skaičių), kad priekiniai objektai taptų labiau neryškūs ir mažiau trukdytų autofokusui. Taip pat padeda fokusuoti per tarpus tarp šakų ar tvoros strypų.
Naktinė fotografija ir žvaigždės – čia autofokusas paprastai visiškai nenaudingas. Naktiniame danguje per mažai kontrasto, kad sistema galėtų veikti. Sprendimas – naudokite rankinį fokusą. Nustatykite objektyvą į begalybę (∞) arba naudokite gyvojo vaizdo režimą, priartinkite šviesią žvaigždę ir rankiniu būdu fokusuokite, kol ji tampa kuo mažesniu tašku.
Kada rankiniam fokusui reikia suteikti šansą
Nors autofokusas yra nuostabus išradimas, yra situacijų, kai rankinis fokusas yra ne tik alternatyva, bet ir geresnis pasirinkimas. Daugelis fotografų, ypač pradedančiųjų, vengia rankinio fokuso, manydami, kad tai sudėtinga ar senamadiška. Tačiau kai kuriose situacijose tai gali sutaupyti daug laiko ir nervų.
Kai fotografuojate per langą ar stiklą, kai aplinka per tamsi, kai objektas per mažo kontrasto, kai fotografuojate makro, kai norite tiksliai kontroliuoti, kas bus aštru daugialypėje kompozicijoje – visose šiose situacijose rankinis fokusas gali būti pranašesnis.
Šiuolaikiniai fotoaparatai turi funkcijas, palengvinančias rankinį fokusavimą. Focus peaking – funkcija, paryškinanti aiškias kadro dalis spalvotais kontūrais – puikiai veikia gyvojo vaizdo režime. Vaizdo priartinimas leidžia tiksliai patikrinti fokusą. Kai kurie fotoaparatai turi elektroninį ieškiklį su dideliu padidinimu, leidžiantį labai tiksliai fokusuoti.
Praktikuokitės naudoti rankinį fokusą net tada, kai autofokusas veikia gerai. Tai išplės jūsų galimybes ir padės situacijose, kai autofokusas nepajėgus. Be to, tai padės geriau suprasti fokuso gylį ir kaip jis veikia skirtingose situacijose.
Kaip išlaikyti autofokuso sistemą sveika ir laiminga
Autofokuso sistema, kaip ir bet kuri technika, reikalauja priežiūros. Nors fotoaparatai ir objektyvai yra gana patvarūs, keletas paprastų įpročių gali užtikrinti, kad autofokusas veiks patikimai daugelį metų.
Saugokite įrangą nuo dulkių ir drėgmės. Dulkės gali patekti į objektyvo mechanizmą ir sulėtinti ar sutrikdyti autofokuso veikimą. Naudokite objektyvo dangtelį, kai nefotografuojate, ir laikykite įrangą fotoaparato krepšyje ar dėkle. Jei fotografuojate dulkėtoje ar drėgnoje aplinkoje, po to švelniai nuvalykite įrangą.
Būkite atsargūs keisdami objektyvus. Tai kritinis momentas, kai dulkės gali patekti į fotoaparato vidų ir nusėsti ant jutiklio ar veidrodžio. Keiskite objektyvus greitai, laikykite fotoaparatą objektyvo jungtimi žemyn ir stenkitės tai daryti ne vėjuotoje ar dulkėtoje vietoje.
Periodiškai valykite fotoaparato ir objektyvo kontaktus. Tai užtikrina gerą komunikaciją tarp komponentų. Kartą per kelis mėnesius švelniai nuvalykite juos specialia šluoste ar vatos pagaliuku su nedideliu alkoholio kiekiu.
Atnaujinkite programinę įrangą. Gamintojai reguliariai išleidžia atnaujinimus, kurie gali pagerinti autofokuso veikimą, ištaisyti klaidas ar pridėti naujas funkcijas. Patikrinkite gamintojo svetainėje, ar yra naujesnė programinės įrangos versija jūsų fotoaparatui ir objektyvams.
Jei pastebite, kad autofokusas pradeda veikti ne taip, kaip įprastai – lėtėja, dažniau klysta ar daro keistus garsus – nedelskite ir kreipkitės į servisą. Anksti pastebėta problema dažnai būna pigesnė ir lengviau pašalinama nei ta, kurią ignoravote, kol visiškai sugedo.
Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus patarimas – mokykitės pažinti savo įrangą. Kiekvienas fotoaparatas ir objektyvas turi savo ypatybes, stipriąsias ir silpnąsias puses. Kuo geriau žinote, kaip jūsų įranga veikia skirtingose situacijose, tuo greičiau galėsite identifikuoti problemas ir rasti sprendimus. Skaitykite instrukciją (taip, žinau, tai nuobodu, bet naudinga), žiūrėkite video apžvalgas, eksperimentuokite su skirtingais nustatymais. Laikas, praleistas mokantis, atsipirks geresnėmis nuotraukomis ir mažiau prarasti momentų.
Autofokuso problemos gali būti frustruojančios, bet dažniausiai jos turi paprastus sprendimus. Suprasdami, kaip veikia autofokuso sistema, žinodami dažniausias problemas ir jų sprendimo būdus, galėsite fotografuoti užtikrintai ir susikaupti į tai, kas tikrai svarbu – kuriamą vaizdą, o ne kovojimą su technika.
