Kada garantija tikrai veikia ir kada ne
Nusipirkote naują fotoaparatą, džiaugiatės kiekvienu kadru, bet staiga – kažkas sutriko. Pirmoji mintis: „Turiu garantiją!” Tačiau realybė būna sudėtingesnė nei atrodo parduotuvėje pasirašant dokumentus.
Garantinis remontas taikomas tik gamyklinėms brakams ir gedimams, atsiradusiems normaliai naudojant techniką. Jei objektyvas nebefiksuojasi, mygtukai neveikia ar ekranas rodo keistas spalvas be jokios jūsų kaltės – tai garantinis atvejis. Bet jei fotoaparatas nukrito nuo stalo, buvo pamerktas į vandenį ar tiesiog turi įbrėžimų nuo smėlio paplūdimyje – garantija čia nepadės.
Dažnas klausimas: o jei fotoaparatas pradėjo keistai veikti po kelių mėnesių intensyvaus naudojimo? Čia svarbu įrodyti, kad gedimas atsirado ne dėl jūsų kaltės. Pirmaisiais metais paprastai įrodinėti lengviau – preziumuojama, kad tai gamyklinė broko problema. Antraisiais metais jau gali tekti paaiškinti, kaip naudojote techniką.
Garantijos terminas Lietuvoje standartiškai yra 24 mėnesiai, bet kai kurie gamintojai siūlo pratęstas garantijas – iki 3-5 metų. Profesionalios įrangos atveju verta investuoti į tokį pratęsimą, nes remonto kainos gali siekti kelis šimtus eurų.
Kas nutinka, kai garantija baigiasi
Garantijos termino pabaiga nereiškia, kad jūsų fotoaparatas staiga taps nebetaisomas. Tiesiog dabar už remontą mokėsite patys. Ir čia prasideda įdomiausia dalis – kainų ir paslaugų įvairovė.
Pogarantinis remontas gali būti atliekamas oficialiuose serviso centruose arba nepriklausomose dirbtuvėse. Oficialūs centrai naudoja originalias dalis, turi gamintojo sertifikatus ir dažnai geresnę įrangą diagnostikai. Bet ir kaina atitinkama – kartais už sudėtingesnį remontą prašo pusės naujo fotoaparato kainos.
Nepriklausomos dirbtuvės būna lankstesnės ir pigesnės. Geras meistras, dirbantis savarankiškai, gali sutaisyti jūsų techniką už trečdalį oficialaus serviso kainos. Tačiau čia svarbu rasti patikimą specialistą – ne kiekvienas, mokantis taisyti telefonus, sugebės susidoroti su profesionalios kameros mechanika.
Vienas svarbus niuansas: jei nuspręsite taisyti neoficialiame servise dar garantijos laikotarpiu, prarasite garantiją. Tai reiškia, kad net jei po mėnesio atsiras kitas gedimas, gamintojas nebepripažins savo atsakomybės.
Kokios problemos pasitaiko dažniausiai
Per dešimtmetį fotografavimo esu matęs įvairiausių gedimų. Kai kurie iš jų beveik neišvengiami, kiti – grynai atsitiktinumai.
Dulkės ant matricos – tai ne gedimas, bet problema, su kuria susiduria kiekvienas, keičiantis objektyvus. Profesionalus valymas kainuoja 20-40 eurų ir užtrunka 15 minučių. Galima išmokti valyti patiems, bet pirmą kartą geriau patikėti specialistams.
Užstrigę diafragmos ašmenys objektyve – dažna problema senesniems objektyvams. Simptomai: nuotraukos staiga tampa per tamsios arba per šviesios, nepriklausomai nuo nustatymų. Remontas kainuoja 60-150 eurų, priklausomai nuo objektyvo sudėtingumo.
Sugedęs užraktas – tai jau rimtesnė bėda. Fotoaparato užraktas turi ribotą „nuspaudimų” skaičių – paprastai 100-300 tūkstančių. Profesionalams, fotografuojantiems kasdien, tai gali būti pasiekta per 2-3 metus. Užrakto keitimas kainuoja 150-400 eurų.
Elektronikos problemos – plačiausia kategorija. Gali neveikti mygtukai, ekranas, blykstės jungtis ar bet kuri kita dalis. Diagnostika paprastai nemokama arba kainuoja simbolinę sumą, o pats remontas – nuo 50 iki kelių šimtų eurų.
Kaip pasirinkti remonto centrą
Pirmiausia patikrinkite, ar jūsų mieste yra oficialus gamintojo atstovas. Canon, Nikon, Sony ir kiti didieji žaidėjai turi įgaliotus servisus didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Jų kontaktus rasite gamintojo svetainėje.
Jei renkate nepriklausomą meistrą, pasitikėkite rekomendacijomis. Fotografų bendruomenės socialiniuose tinkluose ar forumuose – puiki vieta paklausti patarimo. Žmonės mielai dalijasi savo patirtimi, ypač jei buvo patenkinti arba, priešingai, labai nusivylę.
Prieš atiduodami techniką remontui, padarykite kelis dalykus. Pirma, nufotografuokite fotoaparatą iš visų pusių – taip turėsite įrodymą, kokios būklės jis buvo. Antra, išsiimkite atminties kortelę ir akumuliatorių (nebent meistras prašo palikti diagnostikai). Trečia, užsirašykite visus fotoaparato nustatymus, kuriuos norite išsaugoti – kartais po remonto jie nustatomi į gamyklines reikšmes.
Klauskite konkrečios kainos arba bent jos diapazono. Solidūs servisai po diagnostikos pateikia tikslią sąmatą ir pradeda remontą tik jums patvirtinus. Jei meistras miglotai kalba „pamatysim, gal 50, o gal 200 eurų” – tai raudona vėliavėlė.
Ar verta taisyti seną techniką
Tai filosofinis klausimas, į kurį nėra vieno atsakymo. Jei turite Canon 5D Mark II, kuriam jau 15 metų, ir siūlo suremontuoti už 300 eurų, o naujas analogas kainuoja 2000 eurų – sprendimas akivaizdus. Bet jei kalbame apie fotoaparatą, kurio rinkos vertė 400 eurų, o remontas kainuotų 250 eurų – reikia pagalvoti.
Profesionalai dažnai taiso net brangų remontą, nes yra prisirišę prie savo įrangos. Žinote kiekvieno mygtuko vietą, esate pripratę prie meniu, turite dešimtis tūkstančių nuotraukų, padarytų būtent šia kamera. Tai turi vertę, kurios neįkainosi eurais.
Mėgėjams patarčiau vadovautis tokia taisykle: jei remontas kainuoja daugiau nei pusę dabartinės fotoaparato vertės naudotų prekių rinkoje – geriau ieškoti kito varianto. Išimtis – jei tai vienintelis gedimas per daugelį metų ir tikitės, kad po remonto fotoaparatas tarnaus dar ilgai.
Objektyvų atveju situacija kitokia. Kokybiški objektyvai sensta daug lėčiau nei fotoaparatai. Jei turite puikų 24-70mm f/2.8 objektyvą, kuriam reikia 100 eurų remonto – taisykite be dvejonių. Toks objektyvas tarnaus dar dešimtmetį ir veiks su bet kokiu naujesniu fotoaparatu.
Prevencija – geriausias remontas
Dauguma gedimų yra išvengiami arba bent jau atidedami. Fotoaparatai nėra trapūs, bet jiems reikia elementarios priežiūros.
Laikykite techniką sausoje vietoje. Drėgmė – fotoaparatų priešas numeris vienas. Jei fotografavote lietuje ar prie jūros, grįžę nušluostykite fotoaparatą sausu skudurėliu ir palikite išdžiūti kambario temperatūroje. Niekada nedėkite drėgno fotoaparato į uždarą krepšį.
Keisdami objektyvus, stenkitės tai daryti greitai ir vietose, kur nėra daug dulkių. Fotoaparato vidus su atvira matrica – kaip magnetas dulkėms. Keičiant objektyvą paplūdimyje vėjuotą dieną, garantuojate sau greitą vizitą į valymo centrą.
Naudokite UV filtrą ant objektyvo. Taip, kai kurie fotografai tvirtina, kad tai blogina vaizdo kokybę, bet praktikoje skirtumas nematomas. O filtras apsaugo objektyvo priekinį lęšį nuo įbrėžimų, purslų ir smūgių. Geriau sudaužyti 15 eurų kainuojantį filtrą nei 500 eurų objektyvą.
Reguliariai valykite fotoaparatą. Nereikia jokių specialių priemonių – minkštas šepetėlis dulkėms ir mikrofibrinis skudurėlis lęšiams pakanka. Venkite naudoti popierinių servetėlių ar marškinių – jie gali subraižyti paviršių.
Investuokite į normalų fotoaparato krepšį. Tie 30-50 eurų apsaugos jūsų techniką nuo smūgių, drėgmės ir temperatūros svyravimų. Nešioti fotoaparatą kuprinėje tarp vadovėlių ir maisto dėžutės – trumpiausias kelias į remonto centrą.
Draudimas – ar reikalingas
Fotoaparatų draudimas Lietuvoje nėra labai populiarus, bet profesionalams tai būtinybė. Jei jūsų įranga kainuoja kelis tūkstančius eurų ir ja uždirbate pinigus, draudimas atsipirks pirmojo rimto incidento metu.
Standartinis namų turto draudimas dažnai neapima fotoaparatų, ypač jei juos nešiojatės lauke. Reikia specialios fotoaparatų įrangos draudimo poliso. Tokios paslaugos Lietuvoje siūlo kelios draudimo bendrovės, metinė įmoka paprastai sudaro 3-5% įrangos vertės.
Kas būna apdrausta? Vagystė, apiplėšimas, atsitiktinis sugadinimas (nukritimas, užliejimas), gaisras, stichinės nelaimės. Kai kurios bendrovės siūlo net pasaulinį draudimą – svarbu keliaujančiems fotografams.
Bet skaitykite smulkų šriftą. Dažnai yra išimčių: draudimas neveikia, jei palikote fotoaparatą be priežiūros, jei gedimas atsirado dėl normalaus nusidėvėjimo, jei nenaudojote apsauginio krepšio. Kai kurios bendrovės atsisako mokėti, jei fotoaparatas buvo pavogtas iš automobilio.
Mėgėjams, kurių įranga kainuoja iki 1000 eurų, draudimas greičiausiai nėra ekonomiškai naudingas. Geriau tuos pinigus atidėti į „remonto fondą” ir būti atsargiems.
Kai fotoaparatas tampa dalimi tavęs
Fotografavimas – tai ne tik technika ir megapikseliai. Po kelių metų jūsų fotoaparatas tampa kažkuo daugiau nei tiesiog įrankiu. Prisimenu, kaip mano pirmasis rimtas fotoaparatas nukrito ant akmenų kalnuose – širdis sustojo anksčiau nei fotoaparatas smogė į žemę. Laimei, tik įskilęs ekranas, viskas kita veikė.
Tas remontas kainavo 120 eurų, bet aš nė nesvyravau. Tas fotoaparatas buvo nufotografavęs mano pirmąsias profesionalias vestuves, keliones po tris šalis, gimtadienius ir kasdienius akimirksnių. Jis žinojo mano rankas, aš žinojau kiekvieną jo mygtuką tamsoje.
Taigi kai sprendžiate, ar taisyti, ar pirkti naują, pagalvokite ne tik apie skaičius. Kartais verta investuoti į remontą net tada, kai ekonomiškai tai ne pati protingiausia išeitis. Nes gera technika, tinkamai prižiūrima, gali tarnauti dešimtmečius. O patirtis, kurią su ja įgyjate, neįkainojama.
Žinoma, jei fotoaparatas jau tikrai atgyveno savo amžių ir remontas prilygsta naujo pirkimui – atsisveikinimas būna teisingas sprendimas. Bet nepamirškite: nauja technika nepadarys jūsų geresniais fotografais. Tai, kas už fotoaparato, visada svarbiau nei tas, kas jūsų rankose.
